žavėtinas

žavė́tinas, -a adj. (1) NdŽ, KlK8,8, KŽ, DŽ¹; Ser kng. žavus, žavingas, sugebantis žavėti: Žavėtinos valandos, kada visi rūpesčiai paliko kažin kur dingę ir visai ne galvoje, ar ir kada jie besugrįš Vaižg. Jiems atrodė, kad jie plaukia kažkokia išsvajota gondola žavėtinais Venecijos kanalais J.Sav.

žavė́tinai adv. NdŽ, KŽ: O, tu, juodoji saule, kaip dažnai, žavėtinai dažnai aš gėriau iš tavęs laukinę įkvėpimo liepsną B.Sruog.